subinakis

subìnakis, -ė smob. (1), subinãkis (2) NdŽ, Skr; N, [K] vlg. kas neturi gėdos, besarmatis: Žmogus be gėdos vadinas subìnakis J. Paskutinė subìnakė, žemaitiškai sakant DūnŽ. Išdėjo mumis: – Subìnakiai jūs! Rdn. ^ Plungės subìnakis pagaus, neik iš trobos! (gąsdina vaikus) Lk.